Pasaulis Stiu akimis arba apie belenką…

Čiurlenančio vandens srovėmis bėga paskutiniai žiemos likučiai, kai kur palikę tik pajuodusius ledo luitus ir šiukšlių nusėtą žemelę. O įkandin kaip toj dainoj atjoja pavasaris. Tiek lauktas ir išsvajotas.
Ir kas, kad visur dar pilkai niūriu, o medžiai rudai - pliki, su pernykščių lapų likučiais. Na ir kas. Širdis jau dainuoja. Pavasarį. Nuostabiausią metą.
Dar mėnesiukas ir tikiuosi [...]

Skaityti toliau »

Nepastebimai atsliūkino ruduo. Štai jau nebe pirmą rytą matau apsimuturiavusius žmogelius, o ir medžiai keičia kailį. Žaluma po truputėlį traukiasi, isileisdama gelvus atspalvius, netrukus pamatysime ir raudonus atspalvius. O tada … krenta lapai. Ir mintyse karts nuo kartu pasigirsta „Poliarizuotų stiklų” amžinoji melodija…
Lapų kritimas visad primena vaikystės pomėgį - indėnus (na ir kuris berniukas jų [...]

Skaityti toliau »

Būna dienų kai vienas neteisingas žodis ne tik numuša nuotaiką, bet ir viduje sukelia beprasmį erzulį. O tada ir saulė blogai šviečia, ir žolė per žalia ar kolegos antakių išlenkimas įžeidžiantis… pasaulis per kelias akimirkas pakeičia spalvą, papilkėja bei prisipildo blogai besielgiančių žmonių.
Tačiau baisiausia, kad protu suvokdamas erzulio beprasmybę, vis tiek negali jo atsikratyti. Tarsi [...]

Skaityti toliau »

Kai dienos karščiai pasislėpė po tamsiu užklotu, prieš akis virpuliuoja kaljano dūmas, šalia stovi kiek nugerta lambrusco taurė, o miegas staiga parodo vidurinį pirštą, galvą užplūsta krūva minčių mintelių. Šokinėjančių ir besiblaškančių tarp praeities, ateities ir dabarties. Kuri planus, kurių realumas tarsi tas dūmas sklaidosi su lig saulės spinduliais ar klausimus, atsakymus į kuriuos tarsi [...]

Skaityti toliau »

Spalvų mozaika šiandien paržydo Vingio parko prieigos. Dainų šventė prasideda. Įvairiaspalviais  marškinėliais mirguliuoja marios sostinėn suplaukusių jaunuolių. Pamenu ir pats kadaise traukiniu su kolektyvu dundėjau Vilniun. Dar visai vaikas, labiau troškau pamatyti sostinę, nei šokti kažkokiame neaiškiame renginyje…
Pedagaškės barakai ir Žalgirio stadiono veja, užtiesta žaliu plastmasiniu kilimu, repeticijų metu… valgykla ir iš provincijos atvykusiam vaikiui [...]

Skaityti toliau »

Vieniems trys mėnesiai nedaug, kitiems ištisa begalybė… Sėdžiu ir svarstau kaip man? Priklauso kuriuos mėnesius paimsiu. Žinau tris mėnesiu kurie prilygsta trejiems metams, yra tokių mėnesių, kurie atmintyje nebeišlikę…Tie menki trys mėnesiai gali visiškai pakeisti gyvenimą, parodyti naujas kryptis ir galimybes.. gali ir viską atimti…
Pažvelgiu atgal… trys paskutiniai mėnesiai, man davė tiek daug… tarsi gimiau [...]

Skaityti toliau »