BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Akimirką, kai į pašto dėžutę įkrenta bilietai, apima euforija. Tas kažkur kompo viduje užgimęs vienetų ir nulių rinkinys, atperka ilgus mėnesius arimų. Damit, tas rinkinys žadą dar vieną pakilimą prie mažos bažnyčios nulinkusiu kryžiumi, dar vieno saulėlydžio laukimą ir bandymą prabilti svetima kalba. Jis žada tiesiog sugrįžimą. Ten kur gera, ten kur šaltas vynas svaigina [...]

Skaityti toliau »

Kas rytą dangus pasitinka raudoniu, pamažu šildančiu nakties palikimą. Kažkur rytuose skraistė kilsteli ir paleidžią rausvus dažus laisvėn. Po truputį ir palengva. Kasdien kiek anksčiau, nors ir kelioms sekundėm. Vis tiek tai pergalė.
Po truputį. Kaip ir saulės vaikų žodžiai. Iš garsų kratinio, kai kurie prasiskleidę išleidžia prasmę. Kaip ir tas raudonis, pamažu. Kasdien žvelgiant į [...]

Skaityti toliau »

Apie norus…

Nebešviečia žibintai rytais jau ir pasitinka nurasojęs šaligatvis balkšvais purslais nudrabstytas. Pavasarėja, nors sako dar geros keturios dešimtys dienų iki to tikro beliko. Sako, bet sakantys juk irgi kartais klysta. Kaip ir intuicijos. Greičiau tą Morę sudegint, senoviniais burtažodžiais palydint. O gal? Gal išgirs ir ateis greičiau?
O ausyse Hutchence‘o balsas - „mistify me“ [...]

Skaityti toliau »

Miražai turi savybę išnykti. Kad ir kokie nuostabiai tikri beatrodytų.
Tarsi pūliuojantis dangus šalčiu spjaudosi, intensyviai ir be gailesčio. Susitraukę žmonės tenori greičiau atsidurti galutiniame savo kelionės tiksle, ten kur šilta. Pasaulis sulėtėjo, kaip organizmas palaikantis tik minimalias, išgyvenimui būtinas funkcijas. Tik garai veržiasi laukan, kaip helio pripildyti balionai kyla aukštyn. Tetrūksta spalvų, nes aplink [...]

Skaityti toliau »

Nuo 2012 m. gruodis 12 d.

 
Nedrąsiai prasidėjęs snaigių šokis pamažu įsišėlo - lipdė akis ir akiplėšiškai brovėsi už apykaklės. Pargrįžo nelaukiama. Ir tik tas pirminis grožis vis dar užburia akis. Trumpam, kol snaigė kamikadzė be garso nešokteli akin. 
Nemėgstu žiemos. Sąžiningai prisipažinsiu.  Žiema man tai kažkas, ką reikia iškentėti, norint sulaukti pavasario, gražaus ir žydinčio. Bet [...]

Skaityti toliau »

 Apsiblausę žibintai rūke, drėgmė ir prieblanda - rytas. Rudeninis. Pilkas ir neišraiškingas. Kaip ir dieninis dangus, lašais besipurtantis. Ir noris kaip tam barsukui šiltai įsitaisyti ir sapnuose paskęsti. Neilgam, tik žiemai.
O Svyatoslav Vakarchuk iš Elzės vandenyno aukština dangų virš Dnepro. Kertu lažybų, jis ne toks kaip čia. Graži ta ukrainiečių kalba.
Ir mintys keliauja link pavasarinio [...]

Skaityti toliau »

Ašarojantis stiklas slepia tik pabudusį mietą. Darganą liejantys debesys kažkur ten viršuje. Čia tik drėgna. Visas oras toks. Šlapias ir nemalonus. Trūksta saulės ir šypsenų. Auksinis ruduo keičia vardą, dabar jis Ruduo darganotasis. Ligų ir pilkumos valdovas.
Tik ir klajoti saulėtuose atsiminimuose, kol lašais ašarojantis stiklas dengia miestą. O juk būna taip, trumpam akyse šmėstelėjusi, ilgam [...]

Skaityti toliau »

Karščio ir snaudulio kamuojamos pilkosios ląstelės linkę kurti miražus… keistus, ryškius ir balansuojančios ant realybės ašmenų. Ir stebi tarsi kino filmą, kaip pro akis lekia tamsos paskandintas miestas, tarsi dangus užmiestyje, nusėtas mažomis švieselėmis. Tik danguje būna žvaigždes, o čia…čia kiekviena šviesa nušviečia vieną ar kelis gyvenimus. Atskirus filmus, serialus, tragedijas ir komedijas. Tamsa, apsnūdęs [...]

Skaityti toliau »

Ta nuostabi raudonplaukė pasakiusi ir lietuvišką „Labas” nusileido ant scenos ir nurovė stogą. Savo muzikoje sutalpino Twin Peaks‘a, Malholando kelią, Prarastą kelią ir visa kita prie ko prisilietė Davidas Lynchas. Jis ir pristatė šią sireną, tiesiai iš ekrano. O kino teatre vienam vakarui pavirtusiam scena įstabi raudonplaukė Chrysta Bell tiesiog pulsavo seksualumu ir po kiekvienos [...]

Skaityti toliau »

Spalvų šėlsmas… raudona iš pastatų išlendanti saulė, nurausvina tuos pačius namus, aplinkui skraido geltoni lapai, dar žaliuojantis gluosnis pakely… paskutinis pasispardymas, pas mumi bobų vasara pravardžiuojamas. Ten toli, kur vaikystėje nešdavo svajonės, ten kur prerijos ir Uolietėji kalnai  šis laikas jau Indėnų vasarą, Pirėnuose, sako Šv. Martyno vasara.
O man kas kartą atsiverčia R. Bradbury „Marso [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »