BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Apie knygas…

Pirmoji giliai įstrigusi knygą, kuri beje ir užsuko nenutrūkstamą rašytinio žodžio troškulį, buvo „Anapus Misūrio“. Paskutinė iš Lizelotės Velskopf-Henrich šešių romanų ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“. Berods tėvas pakišo ją. O gal pats susiradau namų knygų lentynoje, seniai tai buvo sunku prisiminti. Iki tol skaitymas buvo tiesiog veiksmas, privalomas mokykloje. Na ir dar pilnos didelių piešinių [...]

Skaityti toliau »

Keistą galią turi atsiminimai. Nors gal tiksliau sakyti atmintis. Mėgsta ji kurti miražus ir iliuzijas, apgaulingus atsiminimus pilnus virpinančių emocijų. Tokie „netikri” atsiminimai kas kartą išsikeroja išvydus Twin Peaks pradžią… mišką, krioklį, išsitaškantį uolose, stakles pjaustančias metalines detales, fone skambant nerealiai muzikai.  Nugrimzti kažkur kitur, ten kur supa nepakartojamas jaukumas, laukia nuotykis ir seni pažįstami.  [...]

Skaityti toliau »

Prisispaudęs prie žemės pro siauro rūsio lango grotas bandydavau įžiūrėti į repetuojančius ilgaplaukius. Tai buvo tikra muzikos grupė su tikrais instrumentais. Jie grojo roką ir man pypliui buvo tikri dievai. O vienas jų netgi mane leido kartais sekioti iš paskos, pakalbindavo. Ir nors tai buvo taip seniai, kad net vis dar vyko didžiosios šviesaus komunizmo [...]

Skaityti toliau »

Tu nematei Rembo/Bruce Lee/Komando?  - atrodydavo klausiančiojo akys tuoj tuoj paliks orbitą. Per milisekundės dalį veido mimika iš nustebusios pasikeisdavo į spinduliuojančią piktdžiugą. Kaip gi kitaip. Juk klausiantysis jausdavosi šviesmečiais aplenkęs tą nabagą, nemačiusį legendų. Ką čia legendų. Nemačiusį nieko. Pigdžiua, nes tik ką paaiškėjo dar vienas visiškas totalaus lūzeris. Kadangi politkorektiškumas egzistavo tik puspročių [...]

Skaityti toliau »

Bandymas sukurti „lietuviškąją” mumiją tebuvo vienas iš visos virtinės nuotykių Kernavėje. Archeologiniai kasinėjimai žadina fantazijas. Ypač jaunų protų, alinamų karštos vasaros ir šalto alaus. Karmazinų pilkapių kasinėjimas pagimdė dar vieną idea fix - Damasko plieno kardo paieškas. Visiškai nerūpėjo, kad tai totaliai būkvaliai šimtmečiais nutolę periodai. Kad tas žalvarinis papuošalas antkaklis pagamintas šimtai metų prieš [...]

Skaityti toliau »

Tą vasarą Neries apkabintas Pajautos slėnis galėjo padovanoti „stebuklą”. Karščio kepinama liepa, jauna ir beprotiškai žavi, dovanojo nepamirštamas akimirkas. Istorijos fakultetas pridėjo archeologinę praktiką. Susumavus gavome saulės glostomus Kernavės piliakalnius, laisvę ir darbą kastuvu kokias 6 valandas per dieną ieškant to, ką paliko protėviai. Vargšas namas Pajautos slėnyje susigėdęs apnuogino savo pamatus, po to kai [...]

Skaityti toliau »

„Į Gilytę” - laibu vaikiško džiaugsmo balsu sakydavau - „plikytų pyragaičių” - pridėdavau ir veidą tiesiog perplėšdavo vaikiška šypsena. Gilytės pyragaičiai buvo geriausias dalykas Palangoje, lenkęs net jūrą ir iš smėlio pilamas, Sagrada Familia primenančias, pilis. Aišku kas tai Sagrada Familia ir gaudi tuo metu net nenutuokiau. Praeis beveiki pora dešimtmečių kol sužinosi. Tuomet manyje [...]

Skaityti toliau »

Apie varną…

Kai kurie filmai tampa legendiniais. Nes juos pamatai tinkamu laiku. Nes tinkamu laiku, jie kažką ten viduje užkabina…
Pirmą kartą apie šį filmą perskaičiau. Kažkokiame tuo metu populiariame laikraštyje. Po nepriklausomybės ėjo jų visokių. Vienas berods buvo apie muziką ir kiną. Pavadinimas seniai jau išbluko. Ne jame ir esmė. Ten buvo žinutė apie legendinio Bruce [...]

Skaityti toliau »

Speigas galėtų būti Kingo romanų pagrindiniu veikėju. Jis ištuština miestą. Pradžioje dingsta mažiausieji, jais paseka ir dalis tėvelių. Tuo pačiu drastiškai sumažėja automobilių skaičius, susitraukia kamščiai…. miestą apgaubia garų kamuoliai, paslepiantys likusius. Kaip tuose holivudiniuose filmuose, miestas skęsta migloje. Kiekvienas prie to prisidedame - kvėpuodami, važiuodami, būdami.
Pagrindinis klausimas atėjus speigus tampa „ar užsivedė mašina?”. Jį [...]

Skaityti toliau »

Lengvai ir saldžiai - sakydavau kadais, paklaustas kaip jaučiuos, šiaip prie progos ar netgi ir be progos. Nes buvo toks etapas. Smagūs laikai tuo metu buvo. Pietaudavome prie Seimo fontano ar Neries pakrantėje, krimsdami beprotiškai skanius, dabar jau neveikiančiame „Hediard” pirktus sumuštinius, plepėdami ir juokdamiesi. Netgi Seimo fontanas tada berods veikė.                                                                             
Ir kabinetą tada puošdavo linksmi [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »