BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Kartais atrodo, kad visi mes galvoje prisikūrę mitų, aklai jais tikime, kartais pašerdami žiniasklaidos prasimanymais ar Holivudo produkcija. Ir dėl to turėdami tobulo pasaulio viziją, kankinamės aplink matydami visai kitokį, realų ir netobulą pasaulį.
Ir tai mūsų pražūtis, kankindamiesi dėl vizijų, blaškomės po pasaulį kamuojami depresijų, pasiduodami juodoms mintis ir nuolat tykantiems nerimo šešėliams.
Nusipiešę viziją, [...]

Skaityti toliau »

Kartais jautiesi beprotiškai vienišas, net būdamas tarp žmonių. Kalbi, juokies, skaldai bajerius, bet viduje sparnus skrydžiui skleidžia tas keistas vienišas jausmas. Ir tik iš akių gali matyti, kad visa kas vyksta netikra. Tik akys išduoda tikrąjį aš. Jose slypi tiesa. Tačiau šiuolaikiniame be perstojo bėgančiame pasaulyje nebeturime laiko matyti tiesos. Gyvename bėgime,laikinume. Kai reikia [...]

Skaityti toliau »

Paskutiniu metu su kolega dažnai lietėme optimizmo. Tiksliau diskutavome ar optimizmas yra saviapgaulė, melo sau rūšis. Paskutinius keltą metų visad stengiausi būti optimistas. Kad ir kas per nesąmonės dėtųsi aplinkui. Net tada kai atrodydavo viskas eina šuniui ant uodegos, stengdavaus tikėtis geriausio. Ar padėjo? Man rodos, taip.
Kolega gi viską vaizduoja tarsi vieną atkarpą, kurios viename [...]

Skaityti toliau »

Paskutinis rudens ir pirmas žiemos mėnuo pažėrė šūsnį pokyčių. Du mėnesiai lėkė milžinišku tempu nuolat pažerdami naujovių ir galimybių keistis. Pagaliau po trijų metų pavyko padėti tašką vienoje įstaigoje ir atidaryti duris naujoje. Tiek ilgai laukta, planuota, tikėtas ir… pirmomis dienomis apėmė nostalgija. Noris atgal ten kur šilta, pažįstama, saugu ir viskas žinoma. Staiga nebevilioja [...]

Skaityti toliau »

Mintyse vis dar skambant nuostabiai MikioTheodorakio muzikai, gelsvas miestas jau spaudžia mane savo šaltam glėbyje. Su visomis pasekmėmis. Pašiurpusia oda, šiltu paltu ir apmuturiuotu kaklu. Dar ir dar kartą primindamas, kad nieko nėra geriau už šilumą.
Rytais iš burnos virstant garų kamuoliams stebiu besikeičiančius vaizdus. Tarsi atskiras kažkokio serialo scenas. Štai tarsi buivolas šnopuodama dūmais [...]

Skaityti toliau »

Iš garbaus amželio „Sharp„ besiliejantis Fredžio balsas, už lango besišypsanti saulė ir užtinusi gerklė ne pats geriausias derinys savaitgaliui. Kita vertus, tai galimybė pailsėti, nuo pasiutusiu greičiu prabėgusio gegužio. Pasitikti vasarą.
O po langais pilkšvai-rudame „pasate” viena moteriškaitė laiko kates. Pilna įvairių skudurų mašina, tarnauja tarsi namai ne vienai katei. Su praviru langu ir atitinkamais intervalais [...]

Skaityti toliau »

Čiurlenančio vandens srovėmis bėga paskutiniai žiemos likučiai, kai kur palikę tik pajuodusius ledo luitus ir šiukšlių nusėtą žemelę. O įkandin kaip toj dainoj atjoja pavasaris. Tiek lauktas ir išsvajotas.
Ir kas, kad visur dar pilkai niūriu, o medžiai rudai - pliki, su pernykščių lapų likučiais. Na ir kas. Širdis jau dainuoja. Pavasarį. Nuostabiausią metą.
Dar mėnesiukas ir tikiuosi [...]

Skaityti toliau »

Kartais menka smulkmena, kaip pvz. gatvės pavadinimas, išjudina tokią laviną, jog priblokštas tik stebi jos visagriaunančią jėga. Ir tik po to supranti, kad laiku kai kur „pataisius“ lavinos galėjo ir nebūti. Belieka mokytis iš klaidų…
Kita vertus nunešus visa kas buvo pakeliui, gali atsiverti ir nauji takai. Deja dažnai jais tenka eiti nesigręžiojant atgal, be pykčio [...]

Skaityti toliau »

Rodos miestą galutinai pasigrobė baltas ir kol kas  dar purus sniegas. Tarsi storas pūkinis kilimas padengė kiekvieną žemės lopinėlį . Klampodamas per jį matau panašius bendrakeleivius ir siauromis vėžėmis virtusias gatves…galvoje išnyra kelininko balsas, neseniai per „labą ryta” tvirtinęs, kad viskas oukei, keliai valomi ir pravažiuojami. Apsidairau… nei vienos kelininkų mašinos aplinkui… smėlio ar druskos, [...]

Skaityti toliau »

„Quod licet Jovi, non licet bovi” prieš kokia 1960 metų tarstelėjo Lucijus Anėjus Seneka. Kažkur Romoje nuskambėję žodžiai aidi ir dabar. Paskutinėmis savaitėmis dažnai su tuom susidūriau. Ir hipotetinis Jupiteris pamoralizavęs būriui „jaučių”, nusisukęs daro tai, ką tik ką pasitelkęs gražius palyginimus ir parinktus faktus smerkė. O klapčiukai pavadina tai lankstumu. O tik ką skambėję žodžiai [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »