BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Internetas pasaulį daro beprotiškai patogiu. Reikia skrydžio? Viens du ir jau pašte spurda laiškelis. Viešbučių kitam senojo žemyno gale? No problem. Paštas ir vėl pasipildo naujais įnamiais. Ir kas kartą spausdamas „reserve” vis aiškiau regi senatvinėm dėmėm išvagotas senovės šventyklų kolonas, supamas žydro dangaus, nosį kutena sūrstelėjęs kvapas, atnešamas jūros vėjo. O užsimerkęs matai niekada [...]

Skaityti toliau »

Mintyse nuolatos skambanti muzika neleidžia nurimti. Ji visur aplink, nuolatos neša ir neša kažin kur toli. Nuo tada kai perskaičiau apie dviejų jaunuolių klajones po Pietų Ameriką, minčių neapleidžia tolimoji Argentina. Tango. Kepsniai. Futbolas. Vynas.
Ir tik tokios menkos gyvenimo smulkmenos kaip trūkęs vamzdis bute , greit sugrąžina vis drąsiau šylančion gimtinėn. Skambutis į duris [...]

Skaityti toliau »

Apie kvapus…

Kvapai turi stebuklingų galių, neveltui juk filmas „Kvepalai. Vieno žudiko istorija” atsirado. Kvapai ne tik sukelia atsiminimus, nuskraidina fantazijų sparnais, jie ir vilioja, traukia, kuria. Ko gero visad gyvenime atskirsiu vienų kvepalų aromatą. Nes jis seniai seniai įsirėžęs atmintyje, nes jis primena ką tik nupjautą pavasarinę žolę. O tai beprotiškai nuostabus aromatas. Nerūpestingos vaikystės kvapas.
Ir [...]

Skaityti toliau »

Darbe dažnai būna linksma. Žmonės tokie. Įdomūs, linksmų plaučių, turintys ką pasakyti. Staiga ima ir pasklinda juoko bakterija apkrėsdama visus. Kone kiekvienas žodis kelia juoko bangas, vėl ir vėl vilnijančias kabinete. Na o tada jau temos šuoliuoja palaidais galais, nardom juoko bangose. Nes juokiantis sako gaminasi vitaminas C. Sveika. Gal dėl to ir paskutinis pasėdėjimas [...]

Skaityti toliau »

Speigas galėtų būti Kingo romanų pagrindiniu veikėju. Jis ištuština miestą. Pradžioje dingsta mažiausieji, jais paseka ir dalis tėvelių. Tuo pačiu drastiškai sumažėja automobilių skaičius, susitraukia kamščiai…. miestą apgaubia garų kamuoliai, paslepiantys likusius. Kaip tuose holivudiniuose filmuose, miestas skęsta migloje. Kiekvienas prie to prisidedame - kvėpuodami, važiuodami, būdami.
Pagrindinis klausimas atėjus speigus tampa „ar užsivedė mašina?”. Jį [...]

Skaityti toliau »

Šaltis turi kvapą. Nuo vaikystės pažįstu. Tada laukdavau. Nes nereikėdavo mokyklon. Ateidavo močiutė ir galėdavau siausti su savo žaisliniai kareivėliais ir tvirtovėmis. O jei ir reikdavo eiti laukan, tai reikalą gebėdavo veltiniai, močiutės siūtas paltas ir beprotiškai šiltas šalikas bei kepurė su pirštinėm. Apmuturiuotas, tik akys matydavosi, turbūt panešėjau į pingviną.
Dabar atrodo net žiemos [...]

Skaityti toliau »

Kartais laikanti grandinė nutrūksta. Penktadienio svaigulys nusineša ten kur pasaulis kiek kitoks, ten kur aplink šypsosi ir kartais kalba sunkia suprantama kalba. Išeini kaip toj liaudies dainoje „vingiuotais takeliais”, tam, kad pareitum. Tik svaigulys lieka kraujyje, palieka savo štampą ir atsiminimų nuotrupas.
Ir kaip bebūtų keista tas svaigulys pravalo „čakras” bei puikiai suveikia tingaus savaitgalio pateisinimui. [...]

Skaityti toliau »

Su rytmečio šviesa atėjau, rusvame sniege išmintu taku. Švinta jau anksčiau. Šąla irgi daugiau. Ir namie vis dar bardakas. Tiesa man visai jaukus. Tarsi chaosas man būtina būsena. Chaose randu savo tvarką, kartais atrodo, kad ir save patį. Kaip tais seniai išskydusiais savaitgaliais, prasidėdavusiais ketvirtadienio krepšiniu ir pasibaigdavusiais sekmadienio paryčiais.
Tvarka nuobodi, kaip ir tie kurie [...]

Skaityti toliau »

Niekaip nepaleidžia… žiema, daina, laikinumo jausmas… tarsi snūduriuoju, laukdamas žadintuvo skambučio. Ta rytmetinė į miegą panaši būsena, kai dar nepabudai, bet jau ir nebesi įmigęs. Būdrauji laukdamas signalo, tarsi būtum kareivis, galintis keltis tik sulaukęs ženklo. O tuo metu mintyse plaki kokteilį iš realybės, fantazijų, svajonių ir iš pasąmonės atsėlinančių neaiškios kilmės vaizdinių. Kartais [...]

Skaityti toliau »

Kartais apie nereikšmingus dalykus prasidėję pokalbiai nuveda visai kitais keliais. Atsiduri ten kur nesitikėjai. Ir lieki suglumęs. Kas čia buvo?
Kartais pokalbiai lieka be pabaigos… nes niekas jos nenori… gal nežino… gal bijo… gal tiesiog jaučia, kad pabaigos dabar nereikia. Kada nors laikas sudėlios viską.
Mandagumo žodžiai … paskutiniai štrichai paveiksle ir … viskas. Nes žodžiai, [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »