BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Apie Kretą

Prieš lankantis Kretoje, tiesiog būtina perskaityti vieno iš geriausių grakų rašytojo Niko Kazantzakio knygą „Kapitoną Michalis“. Nes tai knyga apie pačią Kretos esybę, apie tai ką tas žemės lopinėlis jūroje reiškė ir ko gero vis dar reiškia kretiečiams (katruos kartais juokais vadiname kretinais) . Ir nors knyga vadinasi „Kapitonas Michalis“, ir nemaža dalis jos [...]

Skaityti toliau »

Apie knygą

Kai kurios knygos kaip kelionė. Paimi į rankas ir prapuoli, kas kartą su liūdesiu užvesdamas paskutinį puslapį ir slapčia vildamasis tęsti svetimą nuotykį. Kai kurios knygos kaip vėjas, šiltas vasaros dvelktelėjimas paviliojantis ir paliekantis sumišusį, belaukiantį kažko pažįstamo, tačiau pasiklydusio atminties užkaboriuose, pametusio net vardą.

Būtent taip jaučiaus užvertęs antrąją vėjo vardo beieškančio Kvouto istorijos dalį. [...]

Skaityti toliau »

Apie knygas…

Pirmoji giliai įstrigusi knygą, kuri beje ir užsuko nenutrūkstamą rašytinio žodžio troškulį, buvo „Anapus Misūrio“. Paskutinė iš Lizelotės Velskopf-Henrich šešių romanų ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“. Berods tėvas pakišo ją. O gal pats susiradau namų knygų lentynoje, seniai tai buvo sunku prisiminti. Iki tol skaitymas buvo tiesiog veiksmas, privalomas mokykloje. Na ir dar pilnos didelių piešinių [...]

Skaityti toliau »

Kai autobusas kalnų keliu riedėjo link Anopolio kaimelio Kretos kalnuose, gidė pasakojo apie graikus, jų tradicijas ir maistą. Nenuostabu, nes traukėme į vadinamą graikų naktį, turistams skirtą šou, kuriame ragaujamas maistas, stebimi vaidinimai, legendų temomis ir be abejonės jaunas kretietiškas vynas liejas be perstojo. Skanus jis, svaigus. Ne veltui tūkstančius metų salos gyventojai puoselėjo vynuogynus [...]

Skaityti toliau »

Kai vyksiu Romon, su manim būtinai keliaus ir Alberto Angela „Viena diena senovės Romoje”. Nes norėsiu surasti vis dar egzistuojančius senosios imperinės Romos likučius. Ne tuos  išdidžiai rodomus kiekvienam turistui. Tuos išsislapsčiusius ir pasirodančius tik ieškančiam. Tokių yra.
Jei kada nors rašyčiau istoriją, ji būtų tokia kaip ši A.Angelos. Tokia pat rami ir neskubri. Tokia pat [...]

Skaityti toliau »

Vėjas man pasakė….Vėjo vardas pas mane atsirado, kai tapau reklamos auka. Ir nesigailiu. Kai užmačiau reklamą apie naują super duper fantastinė romaną, Žiedų valdovo ir Hario poterio  tipo, tikrai stiprų ir kabinantį, užsidegiau paskaityti. Po pusės metų nuo knygos įsigijimo pagaliau tai padariau.
Ir tikrai užkabino, smagiai ir greitai susiskaitė beveik per pora nemigos naktų. Taip [...]

Skaityti toliau »

Kažkada pasirodė Sinuhė, jį sekė Turmsas. O po to atėjo Johanas, Mirties Angelu pavadintas. Ko gero didžiausią įspūdį padariusi istorinė knyga. Pamenu tais keistais 2000-aisias metais kažkur Dzūkų gatvėje perskaityta knygasukrėtė. Sukrėtė tuo giliu mirštančio miesto paveikslu. Miesto kažkada vadinto Miestų karaliene. Miesto buvusio tvirta Antemurale Christianitatis (vėliau taip buvo vadinama ir Abiejų Tautų [...]

Skaityti toliau »

Šiomis šalčiu alsuojančiomis dienomis beveik kiekvienas rytas pasitinka raudona saule. Ir tas raudonis  išsilieja ne tik danguje, sukurdamas „atvirukinį” vaizdą, bet ir pasklinda stiklo ir plieno bokštų languose… pradžioje pastebiu nuraudusius „Lietuvos” viešbučio  ir šalia esančio banko skruostus, vėliau ir buvusi darbovietė pasitinka paraudusiu veideliu.  Ir tik apšerkšnijęs „mikriuko” langas nugena  mintis apie panašiai spalva [...]

Skaityti toliau »

Kūnu slystančios vėjo srovės, dar nuo praėjusių metų Roko naktų prilipę Volbeat‘ai ausyse (gerai tada prie scenos pašėlau), artėjantis Vingio parkas ir knyga kuprinėje … pagaliau ištempiau dviratį (ja ja biškutuką vėlokokai )… pavėžinti mane vasarinio Vilniaus gatvėmis … smagu kai leki nuo kalnelio (ir bais jau sunku į jį po to atgal užsikepurnėti).
O [...]

Skaityti toliau »

Prasidėjo laukimas…

Su muzika jis smagesnis, kaip ir su knyga rankoje.  Šiandien sėdėdamas senelės kieme, priešais amžinai žalią ir mano vaikystę menančią pušį, alyvas ir pilną kiemą gėlių baigiau stotyje pirktą S. King’o “Vaikį iš Kolorado”. King’as visad mane žavėjo tuo potraukiu smulkiomis detalėmis, kurių dėka kartais jauti, kad rašoma apie čia ir dabar vykstantį veiksmą…
Dar [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »