BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Ir jei po šešių valandų praleistų jūroje, tirs iš kurių keltas blaškėsi kaip girtas pasienietis, po bačkos graikiško vyno, išlipi Atėnuos ir gauni naują žemėlapį. Sako čia visos Atikos. Tada žinai – grįši. Grįši, nes žemėlapy tau įbruka tuomet kai nuo skrydžio iš atostogų belikusi naktis. Tamsiai šilta atėnietiškas naktis. Kai tarsi tris metus nevalgęs [...]

Skaityti toliau »

Yra miestų kurių negali pamiršti. Barselona be galo graži, Atėnai žavi tobulu Partenonu, Roma vilioja skoniais, Florencija traukia bujojančiu Renesansu, bet kaskart prisiminus Konstantinopolį apima nepaaiškinama nostalgija. Konstantino miestas atrodo apsigyveno kažkuriame smegenų kampelyje, sukūrė mažą savo versiją ir net ieškant bilietų į kitus miestus, kas kartą priverčia patikrinti, o gal yra skrydis per Konstantinopolį. [...]

Skaityti toliau »

Vakare Roma graži. Prie forumo būgnelius daužo rateliu susėdęs jaunimas. Netoli kinas siūlo užrašyti vardą jo kalba, tiksliau kinas skaito kažką, siūlo tik užrašas prie jo. Panašus į sustingusį klūpantį manekeną ar vaškinę figūrą. Jau vidurnaktis, o jis niekur nesitraukia.
Ant Kapitolijaus kalvos žaidžia šviesos, paverčiančios vieną iš pastatų besidaužančia širdimi, pasakų nameliu ar dar kažkuom [...]

Skaityti toliau »

„Where are you from” -  klausė mergina pilies papėdėje. Prieš tai pavaišino rytietišku paplotėliu, sakydama „It‘s for you”. Jau seniai buvau pramokęs atsakyti „Litvania”, nes gi Lithuania jiems skambėti kaip Italia, Australia ir panašiai. Rytietė, jauna, graži, gaivi it rytmetiniais rasos lašeliais žibanti rožė. Net nežinau kodėl toks vaizdas akimirksniu sužibo mintyse. Su skarele ir [...]

Skaityti toliau »

„Take your time“ – sakė Youssouf‘as. Ir „ėmiau savo laiką“, stovėjau ten ir žiūrėjau į tas tonines kolonas, mačiusias tuos, kurie galbūt dar nežinojo duonos skonio, tuos kurie dar nežinojo daug ko. Nes gyveno jie prieš 12 tūkstančių metų. Tada ir supratau, kad svajonės išsipildo jei nori, jei stengiesi ir jei nebijai leistis į avantiūras. [...]

Skaityti toliau »

Autobusas sustojo kažkur miesto pakraštyje ir stiuardas nutraukęs mano snaudulį ištarė „Urfa“. Išlipus padavė mano kuprinę ir mostelėjo ranka sakydamas „otogar“. Žinojau, ką tai reiškia, šypsena ir „tešekiūr edrym“ ir jau pėdinu link šaligatvių lengvon įkalnėn. Štai ir tas otogar, mūsiškai autobusų stotis. Didelė ir erdvi paryčiais ji pasirodė. Ir pustuštė, neskaitant sermėgomis ir skaromis [...]

Skaityti toliau »

Seniai seniai ežero pakrantėje gyveno valstietis išdrįsęs pamilti valdovo dukrą. Princesė atsakė tuo pačiu jausmu, tad jaunuoliai slapta susitikėdavo. Valdovas užsirūstino tai sužinojęs ir perkėlė neklusniąją dukrą į salos rūmus. Juk princesė negali susidėti su paprastu valstiečiu. Jaunatviškas išradingumas greitai rado išeitį, vaikinas kiekvieną naktį valtimi plaukdavo į salą. Tik vieną naktį įsisiautėjo audra, milžiniškos [...]

Skaityti toliau »

Net naktį, lyjant lietui ir tamsiose gatvėse šliaužiojant žibintų sukurtiems šešėliams, Konstantino miestas gražus. Braudamasis gatvėmis matai jau veikiančias nedideles parduotuves, kurių savininkai tingiai gurkšnoja arbatą ir kažką aptarinėja su draugais, prasilenki su siauras gatves testuojančiais vairuotojais. Penktą ryte jie vis dar reti svečiai, tačiau tikrai ne Raudonosios knygos egzemplioriai. Vienas iš jų bando paaiškinti [...]

Skaityti toliau »

Tik atsivertęs „Mirties Angelą“ jaučiau norą išvysti Hagia Sopgia, perskaitęs prisižadėjau sustoti prie Šv. Romano vartų, užlipti ant kadaise huną Atilą išgąsdinusių sienų. Sako per du mėnesius pavojaus akimirką jas surentė. Seniai seniai, kai krikščionybė dar buvo jauna ir tik šiek tiek kalta. Net prie išlikusių trupinių jautiesi mažas. Ne veltui tūkstantį metų į šias [...]

Skaityti toliau »

Konstantinopolis pasitiko lietumi. Temstančiame mieste vis dar matėsi raketas primenantys minaretai ir tūkstančiai žmonių. Pasveikino ir pribėgęs pusamžis vyrukas, pamatęs kuprines ir žemėlapį bandė įsiūlyti viešbutį. Taip paprastai, pačiame miesto centre jis ramiai sau gaudė klientus. Tada pirmą kartą pamačiau ją – Hagia Sophia, kurią atsisveikindamas jau vadinau „my preciuos“. Sudarkytą 15 šimtmečių naštos ir [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »