BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

O kai Miestas krito, bangos pasklido po visą Viduržemį. Ir nors tūkstantmetės imperijos agonija tęsėsi kelis šimtmečius, paskutinės dienos buvo žiaurios. Užkariautojas savo pulkams ištarė norįs tik sienų.
Sako išsipildė sena pranašystė – išdavęs savo tikėjimą, Miestas buvo pasmerktas. Nebegelbėjo šventi paveikslai gynėjų rankose, nei nuostabios freskos, nei geležimi kaustytas svetimtaučių būrelis. Bendratikių išduotas, nuosavos puikybės [...]

Skaityti toliau »

„Tu man kaip istorikas pasakyk, kaip viduramžiais tuos šarvus nukaldavo” - klausė vienas žmogelis. Nieko neįtardamas atsakiau esą kalviai tuo užsiimdavo. Nebuvo tie viduramžių žmonės tokie atsilikę. Reakcija nustebino „Nu aišku, tu tiki viskuo kas prašyta”. Opapa. Matyt reikėjo sakyti, kad ateiviai atskirsdavo būtent tuo tikslu ir nabagams viduramžių žmogeliams kaldavo šarvus. O gal šiaip [...]

Skaityti toliau »

Kažkada pasirodė Sinuhė, jį sekė Turmsas. O po to atėjo Johanas, Mirties Angelu pavadintas. Ko gero didžiausią įspūdį padariusi istorinė knyga. Pamenu tais keistais 2000-aisias metais kažkur Dzūkų gatvėje perskaityta knygasukrėtė. Sukrėtė tuo giliu mirštančio miesto paveikslu. Miesto kažkada vadinto Miestų karaliene. Miesto buvusio tvirta Antemurale Christianitatis (vėliau taip buvo vadinama ir Abiejų Tautų [...]

Skaityti toliau »

O senoji Elada, nusėta pradingusių amžių akmenuotais pėdsakais, nubalinta nameliais, kvepianti vasara ir svaiginanti nelyginant retsina… Vilioji turkio spalvos jūra, paplūdimiais ir Olimpo dievų vertu maistu. Pasigrobi ir nepaleidi, vėl ir vėl masini grįžti ten, kur kadais kilo šventyklos, akmeniniuose miestuose klestėjo amatai, ten kur palaimingai ošia alyvmedžių giraitės ir laisvai klajoja ožkos.
Tik trys salos [...]

Skaityti toliau »

Ar pamenat tą liepą, kai tik pasirodęs „Fat of the Land” kėlė sumaištį mūsų galvose ir Depešų „ultra” skriedavo Neries slėnyje. Tenai kur kadaise buvo sostinė, ten kur Žmudas Damasko plieno kardo ieškojo? Tarp tų kalvų per mėnesį tiek visko įvyko. Radom senovės lietuvių likučius ir dirbinius, beprotiškus vakarus, begalę juoko, nepamirštamų nuotykių, Kalėdas vidurvasarį [...]

Skaityti toliau »

Kažkur fone šurmuliuojant amatininkams, žmonių miniai, kermošiui ir skambant nuostabiai baltarusių Stary Olsa muzikai, sėdėjau ant Aukuro piliakalnio… ten kur kadaise buvo Lietuvos širdis, ten kur kažkada virė gyvenimas, suplaukdavo begalė prekių ir žinių, kur grįždavo kunigaikščiai ir po mūšių pervargę kariai… ten kur karštą liepą prieš 13 metų atlikau archeologinę praktiką (kaip dabar pamenu [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »