Apie šypsenėlę…
2009-06-08 parašė stiuartas
Dvitaškis ir skliaustelis… skaitmeninė šypsena. Jau nebepamenu tų laikų, kai nebuvo šio mažyčio emocijų išraiškos būdo. Užrašyti žodžiai niekad neparodo ką jaučiame rašydami, tad priduriam visokių variacijų. Tik kaip visad „iš didelio rašto, išeinam iš krašto” - kabinam šypsenėlės belenkur. Manding jos jau tapo ne emocijos nuoroda, o tiesiog rašytinės kalbos dalimi. Dažnai šypsenėlė netgi nebereiškia, kad mums tuomet linksma, kad rašydami šypsomės, kad norim adresatui parodyti, kad mums linksma, kad tai ką rašome turi sukelti šypseną veide. Kurpiame šypsenėlę belenkus, svarbu ji būtų, nes nu taip gi priimta dabar… visi rašo taip, tad kam išsiskirti.
Pažinojau žmogutį, kuris kišdavo šypsenėles po dažno sakinio, tačiau pats nesuprasdavo, kad jei rašau su „smailu” sakinio gale tai juokauju. Ir dažnai įsižeisdavo, ne taip suprasdavo. Kai sako „priimdavo rimtu veidu”. Juokinga… tačiau pabosdavo kaskart aiškinti, kad šypsenėlė mano sakinyje reiškia, kad juokauju, šypsausi, bajeruoju…
Pažįstu ir žmonių, kuriems parašius šypsenėlę tarsi matau juos besišypsančius, nes jie tai daro nuoširdžiai, kad skaitmeninė jų šyspena gimė iš tos natūralios. Juk paprasta. Ir gražu.
Pažįstu žmonių, kurių šypsena nušviečia net labiausiai apniukusią dieną … 
Šypsokimės, tai skaidrina nuotaiką ir padaro gyvenimą gražesnį… šypsokimės nuoširdžiai 
Patiko (0)
O aš pamenu, kaip labai labai labai seniai pirmą kartą gavusi elektroninį laiškutį, kurio gale buvo dvitaškis ir skliaustelis, nesupratau, ką tai reiškia. Maniau, kad skyrybos klaida
Kiek vėliau internete radau paaiškinimus, kokias emocijas parodo įvairūs ženkliukai, tarkime toks
Dabar, kai rašydama įmontuoju kokį nors ženkliuką, mano veido išraiška būna atitinkama - pagal jį
Aš net nepamenu kada pamačiau pirmą skaitemeninę šyspenėlę, nors gal …hmm… man rodos draugas kadaise vieno vakarinio laikraščio redakcijoje maigydamas mygtukus prie tuomet beprotiškai populiaraus mIRC parodė, paaiškino … o gal ir klystu.
Tačiau jei jau dedu šypsenėlę ar kitą ženkliuką reiškias kaip ir tau, bent akimirką, gal tik viduje bet tikrai taip jaučiuos
Ašai irgi šypsenėlininkas
O ir mesti šio netikusio užsiėmimo nežadu
Pastebėjau, kad galima praplėsti žodžių prasmę šypsenėlėmis. Tai kaip ir įrankis. Jei naudoj nuoširdžiai
Taigi Scania, berods kažkada tavo rašytas įrašėlis bei keli prisiminimai ir pagimdė šį pamąstymą
Be nuoširdumo, jokie ženklai nepadės.
kazkodel prisminiau scena is ” Foresto Gampo”, na kaip jis begdamas dave ideja tam sypsenos zenkliukui, na tam kitokiam:)
Nepamenu tos vietos, seniai jau bemačiau Gampą, reiktų atmintį atgaivinti
@Stiuartas - o aš rašiau dar kažkieno paskaitęs…
Taigis jei kažkas dar perims gausi estafetė