Apie sirenas ir miražus…
2009-12-07 parašė stiuartas

Taip mėgstamam Coffee Inn‘e Panoramoje (nu bais patogi sopkutė tenuis) paskutines kelias savaites nori nenori pastebiu nuolatinius lankytojus. Taigis, paskutinis staliukas su baltomis kėdėmis (tiesiai priešais patogiąją sopkutę) tapo „verslinykų” biuru. Pradžioje ten įsikūrė jaunoka mergaičiukė rimtu veidu. Su darbo knyga ir besikeičiančiais lankytojais. Šiandien ją pakeitė solidesnio amžiaus (na bet ne išvaizdos) moteriškaitė. Spėju ten praleidžia ne vieną valandą.
Maždaug kas pusvalandį prisėda po jauną žmogeliuką, paprastai po skambučio telefonu. Spėju studenčiokai beieškantys kuom prisidurti prie studijų. Ir prasideda pokalbiai. Kartais žodis kitas pasiekia ir mano ausis. Kartais pokalbis užtrunka, kartais būna trumpas.
Ką siūlo? Nežinau, galiu tik spėti (ir manau neklystu). Greičiausiai dar vienas piramidės versliukas (kažkada buvęs itin populiarus). Tu pirk iš manęs kokį tai briedą, o po to ieškok kitų, kurie pirks iš tavęs. Ir taip vis plėsk tinklą. Ar kažkas labai panašaus. Kadaise ir mane, dar studentą, tokie bandė įtraukti. Nepavyko. Bet matau, kad krizės metu jie vėl suaktyvėjo (kiek pamenu mane viliojo po Rusijos krizės). Tarsi miražai, viliojantys, bet netikri, pražudantys jais patikėjusius.
Gaila jaunų žmonių, kurie greičiausiai ateina su viltimi gauti darbelį, o pakliūna tokioms „sirenoms”. Protingesni jaunuoliai greitai atsirenka kas ir kaip, bet kai kurie man rodos užkimba…



