Su rytmečio šviesa atėjau, rusvame sniege išmintu taku. Švinta jau anksčiau. Šąla irgi daugiau. Ir namie vis dar bardakas. Tiesa man visai jaukus. Tarsi chaosas man būtina būsena. Chaose randu savo tvarką, kartais atrodo, kad ir save patį. Kaip tais seniai išskydusiais savaitgaliais, prasidėdavusiais ketvirtadienio krepšiniu ir pasibaigdavusiais sekmadienio paryčiais.
Tvarka nuobodi, kaip ir tie kurie ją paniškai palaiko. Jie - pasaulio pilkieji, negalintys išlįsti už nustatytų iš narvelio, vadinamo „taip daro visi”. Banalūs žmonės, įsitikinę savo teisumu, nes jie kaip ir visi - pilkos minios maži sraigteliai. Gyvenantys tik dėl to kad siektų kažko, tik dažniausiai patys nežino ko. Jie nepripažįsta kitokių, netelpančių į jų narvelio ribas.
Ir grįšiu su tamsa. To paties šalčio, tik dar kandesnio ir bjauresnio vejamas. Gersiu naktinio miesto vaizdus, svaiginsiuos savaitgalio pradžia, skęsiu žmonių apsuptyje ir stebėsiuos atsitiktinumais. Tais kurių dėka gyvenimas nuspalvinamas kitomis spalvomis. Tokiais kurie atveda vienus žmones ir išsiveda kitus. Ir tik kartais pamatai praeities miražus.
Kalbant apie atsitiktinumus. Ne taip jau ir seniai sulaukiau netikėto laiško. Nustebinusio ir suintrigavusio. Po to sekė dar ne vienas. Maloniai ir smagiai. Virtualybės keistos išdaigos, kuždėjo paslaptį ir atradimo džiaugsmą. Seniai pamiršti dalykai.
Ir tik retkarčiais, akimirkai, pralekiantis liūdnas šešėlis primena žmonių veidmainiškumą. Bet tai jau nebesvarbu.
Šiandien vienas žmogus klausė: „Jei galėtum atsukt laiką atgal. Ar atsuktum?”. Net nesusimąsčiau. Nors fantastika lepina tokiomis temomis. Nors seniai seniai matytas filmas „Buterfly effect”. Net neabejojęs atsakiau taip. Nes esu istorikas mėgėjas, nes esu fantastas mėgėjas, nes vis tiek norisi žinoti atsakymą į klausimą „kas būtų jei…?”. tiksliau begalę klausimų tokia pačia pradžia, tik kitomis pabaigomis. Kas būtų jei prieš kokiu 10 metų akimirkos apsvaigintas nebūčiau parašęs laiško apie apokalipsę? Kas būtų jei kadaise būčiau „pakabinęs” tą mergaitę? Kas būtų jei…?
Alternatyvi istorija, alternatyvūs pasauliai. Ir tuo pačiu žinau, kad visa kas buvo, padarė mane tuom kuo esu. Ir visi tiek „kas būtų jei” tai pakeistų. Nuvestų neaišku kur.
Kažkada mėgstamam bare su nepažįstama mergina kalbėjome apie likimą. Apie tai, jog tai kas skirta neišvengiamai ateis. Vienu ar kitu būdu. Tad ir atsukęs laiką ateisi ten pat… tik kitu keliu.
Rodyk draugams
Kategorija: Murmesiai | Žymos: Murmesiai, nuotaika, spalvos | Komentarų (2) »






